- krankti
- krañkti, -ia, -ė 1. intr. R, K varnai, krankliui laidyti balsą: Varna krañkia J. Kranklys krañkia, varna krokia J. Juodvarnis krañkia, žvirblis čaža, vieversys čiurškauna J. Šakose ūžė vėjas ir krankė išbaidyta varna LzP. Juodvarnis lėkdamas krañka pryš oro atmainą Šts. Kranklys krañkia Sn. Ar tu lauki kranklelių krankiančių? Lp. ^ Mainininko vartuose varnai krañkia J, ST127. Kas su varnu gyvena, varnu ir krankia LTR(Dkk). 2. intr. Sut smarkiai kosėti: Sušalo ir krañkia dabar Ppl. Visa savaitė kaip krankiu kamuojamas kosulio Dkk. Nu, ale ir krankì kaip devintoj dešimty Sv. Tie muno vaikai krañka ir krañka už kits kito Grg. Parsišaldo, paskuo ir krañka Vvr. 3. intr. MŽ420, R, K knarkti, kriokti: Žmogus miegodamas krañkia, parpia J. Užmigo aukštelinkas, ir krañkia, ir krankščia VšR. Visi pasieniais krankė sau ligi aušros Žem. Kad mes rudenį … pasislėpę ir susirietę pas meilingą kakalį krañkiam K.Donel. Dideliai nuvargęs kai kada užmigdavo ir krankė kaip meitėlis skerdžiamas Tat. Užsitraukė seną švarką ant galvos ir po minutės jau ramiausiai sau krankė Mš. Jau visi broliai šnarpščia ir krankia, ji ir nebeiškentė: ėmė savo jaunesnįjį brolį budinti BsPII88. Ko kranki kaip pjaunamas?! LMD(Rs). 4. intr. įkyriai prašyti: Krañka krañka su kepure prisistojęs – bene duos kas rublį ant muzikanto Grg. 5. tr. barti, graužti: Ko tu čia muni kranki be reikalo. Neįtinku – pati pasidirbk Vkš. 6. tr. pamažu, su vargu kapoti, kirsti, tašyti, skaldyti: Iš to medžio nėko nepadarysi, toks pranaruotas yra, gali krañkti Grg. | Kam tu čia krankì tą pagalį – sudegs ir taip! Krtn. \ krankti; atkrankti; iškrankti; nukrankti; pakrankti; sukrankti; užkrankti
Dictionary of the Lithuanian Language.